skritumas

skritùmas sm. (2) 1. → skritus 1: Skiautys mažos, į skritumą sutaikintos P. Ir virvelė trijų dešimtų uolektų apimdavo jų skritumą Ba2Krn4,2. 2. rutulys: Ir išpustytų juos nuo žemės skritumo RB2Moz32,12.